- blyžė
- blyžė̃ sf. (4) Mrk pasidariusi išilgai audeklo spraga dėl praleistų vieno ar kelių apmatų siūlų: Kokia čia tavo drobė – blyžė̃ ant blyžė̃s, dar varlės kojas išsisūkios Lš. Kapgi tu čia audi, kad pilna blyžių̃ audekle? Mrc.
Dictionary of the Lithuanian Language.